Kalba kaip tobulumo pagrindas. Aiškios mintys - aiški kalba

Įdėta 2015-07-17

pagal Rami Blekt

Kaip jūs kalbate, taip ir gyvenate. Budistinėje psichologijoje sakoma, kad pagrindinis energijos praradimo kanalas – mūsų kalba. Krikščionybėje mokoma: „Nesvarbu kas įėjo į žmogaus burną, svarbu kas išėjo“. Dalis žmonių šį išsireiškimą naudoja savo mitybos įpročiams pateisinti, kurie dažnai primena kiaulės stilių „valgyk viską ką matai“, ignoruodami antrąją sentencijos dalį.

Daugybė šventųjų ir žmonių siekiančių dvasinio tobulumo apsigyvena nuošaliose vietose tam, kad nebūtų galimybės įsitraukti į tuščius pokalbius. Vedose tuščiažodžiavimas vadinamas „pradžalpa“ - tai viena iš kliūčių žengiant dvasinio ir materialaus gyvenimo tobulėjimo keliu. Apie žmogų lengviausia spręsti pagal tai, kaip jis kalba. Kalba lengvai nusako žmogaus charakterį.

Turbūt kiekvienas besidomintis joga, rytų psichologija ir filosofija, žino išminčių Patandžalį ir jo monumentalų kūrinį apie jogą „Joga-sutra“. Tačiau tik nedaugelis žino, kad pirmiausia jis sukūrė, nemažiau svarbius darbus, skirtus kalbai ir medicinai: „Patandžala-bašja“ (Patanjala-Bhashya) ir „Čaraka“ (Charaka). „Patandžala-Bašja“ yra Panini gramatikos komentaras ir aiškina kaip reiktų kalbėti ir tinkamai organizuoti savo kalbą.

Tarp kalbos ir proto, proto ir kūno, kūno ir sielos yra labai glaudūs ryšiai. Sveikas kūnas, sveikos mintys (protas), sveika kalba padeda būti harmoninga asmenybe. Šiuolaikiniais tyrimais įrodyta, kad klaidos kalboje ne atsitiktinumas. Jos turi gilias sąsajas su mentaliniu išsivystymu. Užsikirtimas kalbant ir mikčiojimas atsiranda tuomet, kai yra rimtų emocinių pažeidimų. Praktiškai visos ligos yra psichosomatinės kilmės.

Kiekvienas siekiantis tobulumo pirmiausia turi tapti savo kūno gydytoju. Antra, gramatikos specialistu, prižiūrinčiu savo kalbą, ir trečia, filosofu, apvalančiu savo sąmonę ir suvokiančiu Absoliučią Tiesą. Tokio žmogaus gyvenime nėra vietos ligoms, nesidomėjimu savimone bei tuštiems pokalbiams. Tokį žmogų Patandžalis vadina jogu. Nesvarbu kokia jogos dalimi ar kokiomis dvasinėmis praktikomis jis užsiima, tai kas paminėta viršuje jam tiks 100 procentu.

Nuo kalbos priklauso sveikata ir materiali gerovė. Tai svarbu ne tik dvasingiems žmonėms, bet ir tiems, kurie trokšta sėkmės materialiame pasaulyje. Visose verslo mokyklose yra labai rimtai žiūrima į oratorystės meną bei klausymąsi. Netgi ir kriminalistiniame pasaulyje, norint kopti karjeros laiptais, reikia mokėti suvaldyti savo liežuvį. Buda yra sakęs, kad žodžiu galima ir žmogų užmušti. Trys minutės pykčio gali sunaikinti dešimties metų draugystę. Mūsų neatsargūs arba priešingai apgalvoti žodžiai stipriai įtakoja mūsų karmą. Kažkas gali pašvęsti dešimt metų dvasiniam gyvenimui, labdarystei, tačiau tik vienu didžios asmenybės įžeidimu, galima labai greitai visuose lygiuose prarasti viską ir nusiristi į žemiausias gyvybės formas sekančioje inkarnacijoje.

Kaip tai nutinka? Tai atsitinka dėl įžeidžiančios kalbos.

Vedinė astrologija teigia, kad šešėlinė Ketu planeta yra atsakinga už įžeidimus. Ketu planeta duoda greitas reakcijas, kartais viskas vyksta akimirksniu. Taip pat Ketu duoda išsilaisvinimą. Savo negatyviame aspekte Ketu planeta baudžia už bet kokį įžeidimą ir nepagarbią kalbą, tuojau pat sustabdydama žmogaus dvasinį ir materialų augimą. Vedinėje visuomenėje kiekvienas buvo mokomas atsargiai rinktis žodžius. Kai žmogus pradeda kalbėti, lengva suprasti kas jis per vienas.

Kvailį nuo išminčiaus galima atskirti jam prakalbus. Žodžiai neša savyje labai galingą jėgą. Tie, kurie gali matyti subtilias energijas sako, kad žmonių auroje, kurie keikiasi, kalba nešvankybes, nepagarbiai ar įžeidžiančiai, atsiranda juodos dėmės, kurios per vienerius ar dvejus metus gali išsivystyti į vėžį ar uždegiminius procesus fiziniame kūne.

Kalba – tai gyvenimiškos jėgos pasireiškimas. Pagrindinis mūsų liežuvio tikslas yra kalbėti mantras, maldas ir aptarinėti dalykus susijusius su dieviškumu. Liežuvis taip pat naudojamas aptarti praktiškiems dalykams, bendrauti su artimaisiais, žmonėmis. Tačiau čia svarbus saikingumas.

Ajurveda moko, kad kalba yra pranos pasireiškimas. Prana – tai universali gyvybinė energija. Kuo daugiau žmogus turi pranos tuo jis sveikesnis, sėkmingesnis, charizmatiškesnis ir harmoningesnis. Primiausia žmogus pranos netenka per kalbą. O dar daugiau jos gali netekti kritikuodamas, vertindamas, smerkdamas ar kalbėdamas „nešvaria“ kalba.

Pagal statistiką 90 % visų pykčių įvyksta tada, kai apie kažką kalbame blogai. Bhagavat-gitoje teigiama, kad kalbos askezė yra ne kas kita, kaip mokėjimas kalbėti tiesą maloniais žodžiais.

Žmonės, kurių kalba yra šiurkšti užima žemiausius sluoksnius visose hierarchijose. Tai taip pat tinka ir šalims. Atkreipkite dėmesį, kad šalys su aukštesne kalbėjimo kultūra visada yra sėkmingesnės, tai Japonija, Vokietija ir kitos didžiojo aštuoneto šalys. Nors šiuo metu jose vykstanti kultūrinė degradacija, įskaitant ir kalbos degradaciją, atsiliepia tiek ekonominiam, tiek ir dvasiniam jų gyvenimui. Rytuose žmogus, kuris negeba kontroliuosi savo kalbos yra laikomas labai primityviu, nors gali būti universiteto profesorius.

Mūsų karma priklauso nuo mūsų kalbos. Svarbu prisiminti, kad jeigu mes ką nors kritikuojame, tai pasiimame dalį to žmogaus negatyvios karmos ir to žmogaus blogas charakterio savybes. Toks karmos veikimo mechanizmas. Mes taip pat perimame gerąsias savybes tų žmonių, kuriuos giriame. Vedos skatina visada kalbėti apie Dievą, šventas asmenybes bei šlovinti juos, tai padės mums įgyti dieviškųjų savybių. Jeigu norite įgyti kokių nors gerų savybių, užtenka tiesiog paskaityti apie kokį nors šventąjį, kuris turi šias savybes arba su kuo nors aptarti, jo gerąsias savybes.

Seniai pastebėta, kad mes įgyjame savybes tų žmonių, apie kuriuos galvojame ir kalbame. Netgi vakarų psichologai pataria kalbėti ir galvoti apie sėkmingus ir harmoningus žmones.

Kuo žmogus yra egoistiškesnis ir savyje turintis daugiau pavydo, tuo daugiau jam reikia pastangų apie kitus kalbėti pozityviai. Mums reikia išmokti neteisti ir nekritikuoti kitų. Turėjau klientą, kuris pagal savo gimimo horoskopą tam tikrais metais turėjo turėti rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau jam ėjosi tiesiog puikiai. Aš jo paklausiau, ką gi jis būtent tais metais pradėjo praktikuoti? Jis pasakė, kad jis davė įžadą niekada nieko nekritikuoti. Jis ir pats pastebėjo, kad jo gyvenimas dramatiškai pasikeitė, o dvasinė praktika pakilo į aukštesnį lygį.

Tas kuris mus kritikuoja atiduoda mums savo gerąją karmą ir pasiima mūsų blogąją. Vedose kritika būdavo laikoma sėkme tam, kurį kritikuoja. Kaip kalba veikia mūsų karmą? „Mahabharatoje“ pasakyta, kad jeigu suplanavai kažką padaryti, niekam nepasakok. Jeigu papasakosi tikimybė, kad tai padarysi gali sumažėti net 80 %, ypač jeigu tuo pasidalinsi su pavydžiu ir godžiu asmeniu. Kodėl žmonės, kurie kalba mažai ir apgalvotai, pasiekia daugiau? Jei tiesiog nešvaisto savo energijos.

Kita paprasta taisyklė: jeigu tu padarei kažkokį didvyrišką/gerą darbą ir vėliau pasigyrei apie tai ar kam nors papasakojai, tuo pačiu momentu netenki visos šios geros veiklos rezultatų. Pagyrūnai retai daug pasiekia. Todėl neverta girtis, idant neprarastume savo geros veiklos rezultatų.

„Tegu tavo kairė ranka nežino ką veikia dešinioji“ Evangelija pagal Matą 6:3

Mūsų mintys nusako mūsų žodžius.

Tikra istorija:

 Mokinys ateina pas mokytoją ir klausia jo:

 - Jūs patariate gyventi su atviru protu. Bet tada protas gali išskristi, ar taip?

 - Tu tiesiog stipriai burną užčiaupk, ir viskas bus gerai.

Mūsų mintys sąlygoja mūsų žodžius, todėl geriau vengti apie ką nors galvoti blogai. Kuo chaotiškesnės mintys bus jūsų prote, tuo stipriau jos manifestuosis per jūsų liežuvį, tuo chaotiškesnė bus jūsų kalba. Tie kas galvoja aiškiai – kalba aiškiai.

Sekantis lygis: išmokti priimti kritiką. Viena iš proto savybių yra pateisinti save bet kokiomis aplinkybėmis. Kuo mažiau išsivystęs žmogus, tuo daugiau pasiteisinimų jis atras. Net dideli nusikaltėliai randa sau pasiteisinimų. Man teko skaityti paskaitas kalėjimuose, taip pat ir griežtojo rėžimo kalėjimuose, ir buvau labai nustebęs, kai atradau, kad beveik niekas nelaikė savęs kaltu, dėl savo nusikaltimų. Vienas iš pažengusio evoliucijoje žmogaus gebėjimų yra priimti kritiką savo adresu.

Keletas sąmoningos kalbos taisyklių:

Pirma:

Prieš kažką pasakydamas suskaičiuok iki dešimties. Pradžioje gali būti sunku suskaičiuoti ir iki trijų. Tačiau, jei atsakysi po nedidelės pauzės, tavo atsakymas bus kur kas labiau apgalvotas. Dažniausiai pirma reakcija po to kai jums kas nors pasako kritiką yra troškimas jį nuteisti ir šiurkščiai atsakyti jam tuo pačiu. Todėl duokite sau 5-10 sekundžių pauzę prieš tardami žodį. Mažų mažiausiai tai išsklaidys nereikalingą emocinę įkrovą. Save realizavęs žmogus kalba labai nedaug ir apgalvotai. Skaičiau puikių žmonių biografijas, kuriose pažymėta, kad jie niekada tuojau pat neatsakydavo į bet kokius kaltinimus. Jie suprasdavo, jog pyktis, susierzinimas paveiks jų kalbą ir pasekmės bus tragiškos bei destruktyvios.

Antra:

Nereikia kristi į kraštutinumus. Viešpats apsireiškia smulkmenose, o velnias kraštutinumuose. Neduokite tylos įžadų, ypač jei esate iš prigimties ekstravertas, nes tai gali jus sužaloti. Jeigu jūsų psichofizinė prigimtis pasireiškia dideliu kalbėjimu, kalbėkite taip, kad aplinkiniai gautų iš to naudos. Būkite atviri ir geranoriški, o svarbiausia gyvenkite sąmoningai. Svarbu pastebėti, kad mūsų lygmuo pasireiškia mažai reikšmingose smulkmenose, tarkim kaip mes sureaguosime į grubumą parduotuvėje, kokios emocijos mums sukils, kai mus „nepelnytai“ kritikuos ir t. t.

šaltinis: http://ramibleckt.com/speech-perfection/

हरे कृष्ण हरे कृष्ण कृष्ण कृष्ण हरे हरे हरे राम हरे राम राम राम हरे हरे
info@vedukeliu.lt
© 2018 VeduKeliu